- šūktelti
- šū́ktelti, -ia (-i), -ėjo NdŽ 1. žr. 1 šūktelėti 1: Jei vienam miesčiuko gale šūktelsi, antram atsilieps rš. ^ Kaip šūktelsi, taip atsišauks rš. 2. žr. 1 šūktelėti 3: Vyras ją (Eglę) galiausiai paleido, bet atsisveikindamas pasakė: – Kai ateisi ant kranto, šūktelk mane tris kartus tokiais žodžiais BsPIII295(Grl). Šū́ktelk! Jei netoli būsiu, išgirsiu Dkš. Šū́ktelė[jo] to arklio, kur bočia dav[ė] su žvaigždėm LzŽ. Brolelius kai šūktelsiu, vartų nebeatrinksi, pro kur sprukti! J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.